Kas tai yra dilatacija? Kada ji naudojama?

Remonto metu keičiant grindis galbūt girdėjote terminą „dilatacija“, tačiau jis mažai ką pasako. Ar kas nors kalbėjo apie dirbančias grindis? Ar jums įdomu, kaip įmanoma, kad grindys dirbtų? Dilatacija – tai sąvoka, glaudžiai susijusi su įvairiomis statybos ir vidaus apdailos sritimis. Galime kalbėti apie įvairias jos rūšis, tačiau šį kartą daugiausia dėmesio skirsime grindų dangos dilatacijai. Iš šio straipsnio, be kita ko, sužinosite, kokiu tikslu ir kur naudojama dilatacija, taip pat kaip ją užmaskuoti.

Kas yra dilatacija?

Bendras dilatacijos apibrėžimas yra toks: tai sąmoningai sukurtas tarpas, esantis tarp dviejų struktūrų ar atskirų elementų, esančių arti vienas kito. Dėl to jie tampa atsparesni deformacijoms ar apkrovoms, kurias gali sukelti įvairūs išoriniai veiksniai. Dilatacija tarp atskirų pastato elementų padeda išvengti įtempimų ir medžiagų deformacijų, pavyzdžiui, dėl netolygaus nusėdimo.

Pastatų dalių ir medžiagų, iš kurių jos pagamintos, deformacijai įtakos gali turėti šie veiksniai: temperatūra ir drėgmė.

Su įvairiomis dilatacijos rūšimis galite susidurti kasdien, ne tik savo namuose. Iš tikrųjų yra kelios tokio sprendimo rūšys:

konstrukcinės dilatacijos – dažniausiai taikomos atskiriems pastato konstrukcijos elementams, siekiant išvengti įtempių, susijusių su pastato statika. Pavyzdžiui, kai prie esamo statinio pridedami papildomi elementai, vadinamieji priestatai;

terminės dilatacijos – naudojamos ten, kur kintanti temperatūra gali turėti įtakos naudojamos medžiagos dydžiui. Jos sumažina atskirų konstrukcinių komponentų įtempimų ir deformacijų riziką. Geležinkelio bėgiai yra puikus to pavyzdys. Kai kitą kartą važiuosite traukiniu ir išgirsite būdingą stuksenimo garsą, greičiausiai traukinio ratai atsitrenkė į bėgių tarpą. Taip yra todėl, kad dėl metalinių komponentų išbrinkimo bėgiai nesideformuotų ir traukinys nenuvažiuotų nuo bėgių;

technologinės dilatacijos – jos atliekamos siekiant išvengti medžiagų, jau panaudotų tam tikriems pastato elementams sukurti, deformacijos, įskaitant kai kurias vidaus apdailai naudojamas medžiagas. To pavyzdys – betoninės grindys;

antivibracinės dilatacijos – jos skirtos įvairių rūšių vibracijos ir smūgių, galinčių pakenkti pastatams, poveikiui pašalinti. Jos paprastai siejamos su pastatais, kurie randasi žemės drebėjimų pavojinguose regionuose. Tačiau jų taip pat galima rasti pastatuose, pastatytuose netoli kasyklų. Jos taip pat naudojamos gamybinėse salėse, kuriose pastatytos didelės mašinos, sukeliančios stiprią vibraciją.

Kodėl atliekama grindų apdailos sluoksnio diliatacija?

Dėl minėtų išorinių veiksnių, įskaitant temperatūrą ir drėgmę, grindų dangos susitraukia arba išbrinksta. Būtent grindų dangos medžiagos brinkimas ir plėtimasis paprastai vadinamas dirbančiomis grindimis.

Grindų dilatacija atliekama ir statybos, ir apdailos etapuose. Diliatacija rekomenduojama praktiškai visų tipų grindims ir jų apdailai. Papildomas veiksnys, lemiantis deformacinių tarpų susidarymą, yra grindų šildymo naudojimas patalpoje. Taip yra todėl, kad veikiant šilumai daugelis grindų medžiagų pradeda „dirbti”.

Dilatacija taip pat rekomenduojama, jei grindų plotas yra didelis. Tačiau standartinėse gyvenamosiose patalpose to paprastai nereikia. Šiuo atveju nepamirškite, kad grindų plėtimosi plyšį reikia daryti ne tik interjeruose, bet ir tokiose vietose kaip terasos ar balkonai.

Atkreipkite dėmesį, kad tinkamai atlikta dilatacija turės įtakos ne tik medžiagų tvirtumui ir pačioms grindims, bet ir jų estetikai. Tai sumažins, pavyzdžiui, keraminių plytelių įtrūkimo ar išsiskyrimo riziką, taip pat įbrėžimų ant sienų ar medžiagos išsikišimų, jei tai plokštės ar lentos. Kalbant apie plokštes, taip pat gali lūžti užraktai. Todėl neatlikus dilatacijos arba ją atlikus netinkamai, gali būti sugadintos tam tikros grindų dalys. Kraštutiniais atvejais gali tekti visą paviršių pakeisti nauju.

Teisingo grindų klojimo principai – kokias dilatacijas reikia atlikti?

Atkreipkite dėmesį, kad dilatacijos pertraukos dažniausiai daromos palei grindų perimetrą, t. y. jų sandūroje su siena, taip pat durų angų vietose. Tačiau čia verta paminėti, kad labai dideliuose plotuose taip pat reikėtų atlikti dilataciją, kad grindų plotą būtų galima suskirstyti į mažesnes dalis, kurios galėtų veikti nepriklausomai viena nuo kitos. Tai sumažins įtempimo susidarymo riziką paviršiaus viduje. Paprastai medžiagos gamintojas nurodo, virš kokio ploto reikia papildomai dilatuoti.

Nuo apdailos medžiagos tipo ir gamintojo rekomendacijų priklauso pats dilatavimas. Perimetro dilatacijos tarpas turėtų būti maždaug 10 mm. Ši rekomendacija taikoma daugumai apdailos medžiagų tipų, ypač laminuotoms arba vinilinėms grindims. „Vilo” standžiosios šerdies vinilo plokštės yra to pavyzdys. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad naudojant kitas medžiagas arba atliekant apdailą didesniame plote, šį atstumą gali tekti padidinti. Taip pat nepamirškite, kad plokščių perimetro dilatacija, padaryta plokštėms, nėra niekuo užpildyta (žr. toliau informaciją apie tai, kaip galima ją užmaskuoti). Kitokia situacija yra su grindjuostėmis ar sienomis, kur dilatacijos tarpus reikia specialiai užpildyti.

Montuojant plokštes taip pat svarbi oro temperatūra. Jei norite sumažinti deformacijos, lydinčios grindis, riziką, atidžiai laikykitės gamintojo rekomendacijų. Laminato ir vinilo plokščių atveju rekomenduojama darbus atlikti 15-24 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Kaip užmaskuoti dilataciją?

Norint gražiai užbaigti sienos ir grindų jungtį, grindjuostės tinka dilatacijai užmaskuoti. Jos gali būti įvairių variantų tiek pagal spalvą, tiek pagal frezavimą ar raštą. Čia rasite „Vilo” grindjuosčių pasirinkimą. Dėl to galėsite jas puikiai priderinti tiek prie grindų spalvos, tiek prie kitų kambario elementų. Taigi nebijokite dilatacijos tarpų. Padarykite juos, kad galėtumėte džiaugtis grindimis, kurios ilgus metus išlaikys savo savybes, nepaisant besikeičiančių sąlygų jūsų namuose ar bute.